- kniūbsoti
- kniū́bsoti, -o, -ojo intr., kniūbsóti, kniū̃bso, -ójo NdŽ; SD165 1. būti kniūbsčia parpuolusiam ant žemės, sukniubusiam: Mūsų žaloja sukniubo paežy ir kniūbso, nebegali atsikelt Kp. Kniūbsójo girtas rogėse Ėr. 2. žr. kniūboti 1: Ko kniūbsai apsikniaubęs?! Grž. Ji kniūbso prie menkos šviesos, prie knygų S.Nėr. Nieko nedirba, tik kniū́bso susirietęs užpečy Ds. Kniūbso senelė bažnyčios pamūryje rš. Įsikniaubęs kniū́bsai, ar negali štyvai sėdėti?! J. \ kniūbsoti; pakniūbsoti; prakniūbsoti
Dictionary of the Lithuanian Language.